veidamainiškas

véidamainiškas, -a adj. (1); Sut žr. veidmainiškas 1: Dabokisig, kad V[iešpats] Christus nepeikia tamp farizeušiep, nei urėdo jo véidamainiško, kuris nebuvo piktas patis ižg savęs DP314. Meile tikra, neveidamainiška … myli SE215. Meilėj neveidamainiškoj daugink ir drūtink mus brš. Galas prisakymo yra meilė iš čystos širdies ir geros sąžinės ir neveidamainiškos vieros Bt1PvTm1,5. véidamainiškai adv.; Sut.